traukikas

traukìkas, -ė smob. (2) NdŽ, KŽ 1. kas traukia, tampo (ppr. varpus): Varpininkas, varpų traukìkas KII12. 2. žr. traukėjas 2. ║ prk.: Jie buvo pinigų traukìkai ir išnaudotojai Zp. 3. žr. traukėjas 3: Medžių traukikas rš. 4. žr. traukėjas 4: Bet todėl, juog draugystėj sutarties nebuvo, vežims [vandenyje] vietoj stovėjo, nors traukikai žuvo A1883,172 ^ Du stūmiku, du traukiku, šešios akys, trys pasturgaliai (artojas su arkliais) LTR(Ssk). 5. žr. ištraukėjas 3: Kurs ištraukia dainas, tas yra traukìkas J. 6. kas traukia, dainuoja: Ei, užtrauk, užtrauk, traukike rš. 7. žr. traukėjas 13: Netikęs buvo traukìkas – akys nepaneša, nosis Skr.